„Plungės žinios“      sausio 9, Trečiadienis, 2019

Lie­tu­vių liau­dies išmin­tis by­lo­ja: „Nedėk mėšlo, kur van­denį ge­ri“. Vis dėlto kai ku­rių pi­liečių ši išmin­tis ne­pa­sie­kia. Lie­tu­va be­veik uni­ka­li pa­sau­ly­je – prak­tiškai vi­si gy­ven­to­jai tu­ri ga­li­mybę nau­do­tis šva­riu van­de­niu, ku­ris ne­re­tai va­di­na­mas lie­tu­višku auk­su. Tačiau kai kal­ba pa­si­su­ka apie to auk­so ap­saugą, – dar yra kur pa­si­temp­ti. Didžiau­sia šiuo me­tu bėda – vie­tinė ka­na­li­za­ci­ja ar­ba pa­prasčiau­sios fe­ka­lijų duobės, ku­rioms ruošia­mas apy­nas­ris.

Lie­tu­va, ta­pu­si Eu­ro­pos Sąjun­gos (ES) na­re, įsi­pa­rei­go­jo at­lik­ti namų dar­bus – per tam tikrą lai­ko­tarpį įgy­ven­din­ti ES di­rek­tyvų rei­ka­la­vi­mus. Vie­nas iš jų – ko­ky­biška van­den­va­la. Pir­miau­sia rei­kia at­kreip­ti dėmesį į ap­lin­kos ap­saugą, bet ne­ga­li­ma pa­miršti, kad ap­lin­kos būklė itin stip­riai su­si­ju­si ir su žmo­nių svei­ka­ta. To­se vie­to­se, kur nėra van­den­va­los sis­temų, nuo­te­kos dažniau­siai išpi­la­mos į ne­san­da­rias pačių gy­ven­tojų įsi­reng­tas nuo­tekų duo­bes, todėl jos grun­ti­niais van­de­ni­mis vėl grįžta į nuo­te­kas išpi­lančių žmo­nių ar­ba jų kai­mynų šuli­nius. Dar blo­giau, kai nuo­te­kos tie­siog pi­la­mos į upes: taip jos ne tik pa­ten­ka į grun­ti­nius van­de­nis, bet ir teršia upes, ap­nuo­di­ja žuvis, ku­rios vėliau pa­sie­kia mūsų stalą.
Apie van­den­va­los problemas pa­klau­sus Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Vie­tos ūkio sky­riaus vedėjo pa­va­duo­to­jo Ar­vy­do Liu­ti­kos, jis at­sakė, kad Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės lau­ko tu­a­letų sa­vi­nin­kai į nuo­tekų tvar­kymą kol kas žiūri la­bai at­sai­niai. „Dažniau­siai lau­ko tu­a­le­tais nau­do­ja­si gar­baus amžiaus gy­ven­to­jai, ku­rie ne­no­ri net girdėti apie tai, kad būti­na jung­tis prie cen­tra­li­zuotų tinklų ar­ba įsi­reng­ti ir nau­do­ti in­di­vi­du­a­lius va­ly­mo įren­gi­nius. Šie žmonės ne­si­jun­gimą prie tinklų mo­ty­vuo­ja tuo, kad iki amžiaus ga­lo jiems užteks to, ką tu­ri, ir ne­ma­to rei­ka­lo vel­tui švais­ty­ti pi­nigų. Be to, iš var­ganų pen­sijų gy­ve­nan­tys sen­jo­rai ne­tu­ri tam lėšų. Mat įsi­reng­ti vie­tinę nuo­tekų tvar­ky­mo sis­temą mažiau­siai kai­nuotų 1–1,5 tūkst. eurų, o jei no­ri­ma ko­ky­biškos, ati­tin­kančios eu­ro­pi­nius stan­dar­tus, tektų pa­klo­ti ir vi­sus tris tūkstančius“, – apie tai, kad sun­kiai be­si­verčian­tiems žmonėms at­lik­ti šiuos dar­bus tam­pa tik­rai neįma­no­ma mi­si­ja, kalbėjo A. Liu­ti­ka.
Be to, kaip sakė vedėjo pa­va­duo­to­jas, pas tėvus kartą per me­tus iš užsie­nio šalių grįžtan­tys pa­si­svečiuo­ti vai­kai taip pat ne­ma­to čia jo­kios pro­ble­mos, mat ne­si­ruošia il­giau užsibūti Lie­tu­vo­je ar lik­ti čia gy­ven­ti.
Ka­dan­gi, kaip dažnai būna, spren­di­mas at­si­re­mia į pi­ni­gus, pa­sak A. Liu­ti­kos, di­de­lis vaid­muo ten­ka Sa­vi­val­dy­bei, bet ši įstai­ga ne­tu­ri nei tiek lėšų, nei ga­li­my­bių vi­siems, tu­rin­tiems lau­ko tu­a­le­tus ar­ba va­di­namąsias fe­ka­lijų duo­bes, įreng­ti in­di­vi­du­a­lius nuo­tekų va­ly­mo įren­gi­nius ar padėti pri­si­jung­ti prie cen­tra­li­zuotų tinklų.
„Gy­ven­to­jai apie naują nuo­tekų tvar­ky­mo sis­temą pui­kiai žino. Tad jie turėtų būti ge­ra­no­riški ir su­pras­ti, kad tvar­ky­tis vis dėlto rei­kia. Šiuo me­tu nuo­tekų sis­te­moms tvar­ky­ti Sa­vi­val­dybė yra ga­vu­si 100 tūkst. eurų. Šie pi­ni­gai skir­ti tik sun­kiai be­si­verčiančioms ir so­cia­liai rem­ti­noms šei­moms. Ar­ti­miau­siu me­tu įsi­reng­ti nuo­tekų va­ly­mo sis­te­mas ruošia­ma­si padėti pen­kioms plun­giškių šei­moms, gy­ve­nančioms M. K. Čiur­lio­nio, P. Ge­nio, S. Dau­kan­to, Žemaičių ir Pa­lankės gatvėse, bei vie­nai var­ka­liškių šei­mai, gy­ve­nančiai Kaštonų gatvėje. Ti­kiuo­si, kad di­delę dalį gy­ven­tojų at­ei­ty­je pa­vyks pri­kal­bin­ti ga­liau­siai at­si­sa­ky­ti vie­ti­nių ka­na­li­za­ci­jos duo­bių bei nuo­te­kas tvar­ky­ti šiuo­lai­kiškai ir eko­lo­giškai. Čia ne­mažai pa­si­tar­nautų ir švie­ti­mas – jei­gu gy­ven­to­jai su­voktų, kad ne­tvar­kin­gai tvar­ko­mos nuo­te­kos pir­miau­sia yra jų ap­lin­kos ir svei­ka­tos pro­ble­ma, si­tu­a­ci­ja iš kar­to pa­si­keistų“, – apie pa­galbą įren­giant nuo­tekų sis­te­mas ir žmo­nių sąmo­nin­gumą kalbėjo A. Liu­ti­ka.
Kaip sakė Vie­tos ūkio sky­riaus vedėjo pa­va­duo­to­jas, jung­tis rei­kia, tvar­ky­tis būti­na, bet tik­rai neįma­no­ma pri­vers­ti žmo­gaus to pa­da­ry­ti, jei jis ne­no­ri. „Ne­pa­tovėsi­me prie kiek­vie­no lau­ko tu­a­le­to, ne­at­ve­si­me kiek­vie­nam rei­ka­lin­go vamzdžio. Be to, ir baus­ti ne­tu­ri­me teisės. Tai būtų tas pats, kaip nu­baus­ti už tai, kad gy­ven­to­jas žie­mos me­tu išėjo į lauką neap­si­avęs ir sušla­po ko­jas. Juk baus­ti už tai būtų ab­sur­diška“, – šmaikšta­vo Vie­tos ūkio sky­riaus pa­va­duo­to­jas, pa­klaus­tas apie gy­ven­to­jams, ku­rie ne­si­tvar­kys nuo­tekų sis­te­mos, tai­ko­mas baus­mes.
Tačiau iš žiniask­lai­dos šal­ti­nių žino­me, kad ši 2019 metų ge­gužės 1 dieną įsi­ga­lio­sian­ti tvar­ka nu­ma­to įspėji­mus ir bau­das gy­ven­to­jams, ku­rie ne­si­ims prie­mo­nių sa­vo lau­ko tu­a­letų klau­si­mui išspręsti.
„At­kreip­ti­nas dėme­sys, kad as­me­nys, per nu­sta­tytą lai­ko­tarpį ne­su­darę sąlygų pri­si­jung­ti prie viešojo ge­ria­mo­jo van­dens tiekėjo ir nuo­tekų tvar­ky­to­jo, re­gio­ni­nio viešojo ge­ria­mo­jo van­dens tiekėjo nuo­sa­vybės tei­se ar ki­taip val­do­mos ir (ar­ba) nau­do­ja­mos ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir (ar­ba) nuo­tekų tvar­ky­mo in­fra­struktūros, at­sa­kytų pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­sižen­gimų ko­dek­so 332 straipsnį. Iš pradžių būtų ski­ria­mas tik įspėji­mas, o pa­kar­to­ti­nai pra­sižen­gus, ski­ria­ma bau­da“, – rašoma įsta­ty­mo pro­jek­to aiški­na­ma­ja­me rašte.
Bau­da siektų nuo 70 iki 100 eurų, tačiau tiek jos, tiek įspėji­mo sky­ri­mas nu­ma­to­mas tik nuo 2030 metų.
„Tai nėra prie­var­ta, bet žmonės tu­ri sąmo­nin­gai su­pras­ti, kad į nuo­te­kas pa­ten­ka skal­bi­mo prie­monės, indų plo­vi­mo prie­monės. Tai be ga­lo ag­re­sy­vios medžia­gos, ku­rios po to ga­li turėti ypa­tingą po­veikį svei­ka­tai. Nuo­tekų tvar­ky­mo­si pro­cedūra jau pradėta, bet lau­kia dar la­bai daug dar­bo. Tam tik­ra at­sa­ko­mybės da­lis ten­ka ir Sa­vi­val­dy­bei, nes ji ad­mi­nist­ruo­ja, jos įmonės teiks pa­slau­gas. Tad ji ir turės ak­ty­viau užsi­im­ti šia veik­la. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai turės pa­tik­rin­ti tuos var­to­to­jus, ku­rie ne­si­jun­gia, tu­ri duo­bes, ar jos ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus. Reikės at­lik­ti be­ga­les kitų darbų, ir kaip vis­kas bus, dar ne­aišku“, – dar kartą pabrėžė A. Liu­ti­ka ir pridūrė, kad dau­ge­lis gy­ven­tojų tu­ri įsi­diegę va­ly­mo įren­gi­nus, tačiau nė vie­nas ne­ati­tin­ka cen­tri­nių va­ly­mo įren­gi­nių išva­ly­mo ly­gio.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai pri­pažįsta, kad didžiau­sia kliūtis nau­jiems cen­tra­li­zuotų sis­temų var­to­to­jams at­si­ras­ti – fi­nan­sai: tiek pa­si­jun­gi­mo prie tin­klo kai­na, tiek mėne­si­niai mo­kesčiai už nau­do­jimąsi. Lie­tu­vo­je pri­va­ti ir vals­ty­binė nuo­sa­vybė – griežtai at­skir­ta. Todėl ES ir vals­tybės lėšomis fi­nan­suo­ja­mi van­den­tie­kio ir nuo­tekų tvar­ky­mo tin­klai ga­li būti pri­ves­ti tik prie gy­ven­to­jo val­dos ri­bos. To­les­nis pri­si­jun­gi­mas – jau gy­ven­to­jo rūpes­tis. Vie­nos sa­vi­val­dybės tai­ko įvai­rius kom­pen­sa­ci­jos me­cha­niz­mus – kom­pen­suo­ja dalį ar­ba net vi­sas išlai­das, ki­tos tam ne­ski­ria pa­pil­domų lėšų, todėl pri­si­jun­gi­mo ro­dik­liai ir mažes­ni.
Tačiau, kaip sakė A. Liu­ti­ka, nau­juo­se gy­ven­viečių kvar­ta­luo­se be­si­ku­rian­tys nau­ja­ku­riai yra su­pra­tin­gi ir sąmo­nin­gi pi­liečiai. Sta­tant nuo­sa­vus na­mus, jie didžiulį dėmesį ski­ria nuo­tekų va­ly­mo įren­gi­niams įsi­dieg­ti. „Džiu­gu, kad ne vi­si nu­mo­ja ran­ka į svar­biau­sią da­lyką – mūsų svei­katą, sten­gia­si išsau­go­ti ap­linką sau bei sa­vo vai­kams. To­kių pi­liečių at­si­ran­da vis dau­giau“, – pui­kiai be­si­tvar­kančiais Plungės ra­jo­no gy­ven­to­jais džiaugėsi A. Liu­ti­ka.
Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus yra pa­sakęs: „Ap­lin­ko­sau­ga tu­ri tap­ti as­me­nybės da­li­mi, tuo­met pro­ble­mos spręsis sa­vai­me“. Kai at­si­ras su­vo­ki­mas, kad ga­liau­siai pa­ties į ap­linką „ne­tyčia“ išleis­tos fe­ka­li­jos at­si­durs ta­vo vaikų ar ta­vo pa­ties lėkštėje, greičiau at­si­ras ir pa­pil­domų lėšų joms su­tvar­ky­ti.

Edi­ta LUKIENĖ