Įmonės rekvizitai:                                                                                    Skubi pagalba:
Uždaroji akcinė bendrovė „Plungės vandenys“                                         Įvykus vandentiekio avarijai: tel. (8448) 52256                                            
Medelyno g. 41, Noriškių k.
LT-90103  Plungės r.                                                                                 Įvykus nuotekų tinklų avarijai: tel. (8448) 44243
Duomenys kaupiami ir saugomi LR Juridinių asmenų registre                     
Kodas   169845485                                                                                   Avarinė tarnyba dirba : nuo 7:00 iki 19:00
PVM mokėtojo kodas LT 698454811
Tel.  (8448) 51641                                                                                     Skaitiklių rodmenų perdavimas ir abonentų konsultacija:
Faks. (8448) 51483
El.p.  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o. Jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai                                                                   tel. (8448) 53613,  mob. (8612) 13041

 
Pradžia Vartotojams Plungės žinios“ rašo...

PostHeaderIcon Plungės žinios“ rašo...

2019-01-11

 

„Baus­ti dėl sušla­pu­sių kojų – ab­sur­das“

„Plungės žinios“      sausio 9, Trečiadienis, 2019

Lie­tu­vių liau­dies išmin­tis by­lo­ja: „Nedėk mėšlo, kur van­denį ge­ri“. Vis dėlto kai ku­rių pi­liečių ši išmin­tis ne­pa­sie­kia. Lie­tu­va be­veik uni­ka­li pa­sau­ly­je – prak­tiškai vi­si gy­ven­to­jai tu­ri ga­li­mybę nau­do­tis šva­riu van­de­niu, ku­ris ne­re­tai va­di­na­mas lie­tu­višku auk­su. Tačiau kai kal­ba pa­si­su­ka apie to auk­so ap­saugą, – dar yra kur pa­si­temp­ti. Didžiau­sia šiuo me­tu bėda – vie­tinė ka­na­li­za­ci­ja ar­ba pa­prasčiau­sios fe­ka­lijų duobės, ku­rioms ruošia­mas apy­nas­ris.


Lie­tu­va, ta­pu­si Eu­ro­pos Sąjun­gos (ES) na­re, įsi­pa­rei­go­jo at­lik­ti namų dar­bus – per tam tikrą lai­ko­tarpį įgy­ven­din­ti ES di­rek­tyvų rei­ka­la­vi­mus. Vie­nas iš jų – ko­ky­biška van­den­va­la. Pir­miau­sia rei­kia at­kreip­ti dėmesį į ap­lin­kos ap­saugą, bet ne­ga­li­ma pa­miršti, kad ap­lin­kos būklė itin stip­riai su­si­ju­si ir su žmo­nių svei­ka­ta. To­se vie­to­se, kur nėra van­den­va­los sis­temų, nuo­te­kos dažniau­siai išpi­la­mos į ne­san­da­rias pačių gy­ven­tojų įsi­reng­tas nuo­tekų duo­bes, todėl jos grun­ti­niais van­de­ni­mis vėl grįžta į nuo­te­kas išpi­lančių žmo­nių ar­ba jų kai­mynų šuli­nius. Dar blo­giau, kai nuo­te­kos tie­siog pi­la­mos į upes: taip jos ne tik pa­ten­ka į grun­ti­nius van­de­nis, bet ir teršia upes, ap­nuo­di­ja žuvis, ku­rios vėliau pa­sie­kia mūsų stalą.
Apie van­den­va­los problemas pa­klau­sus Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Vie­tos ūkio sky­riaus vedėjo pa­va­duo­to­jo Ar­vy­do Liu­ti­kos, jis at­sakė, kad Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės lau­ko tu­a­letų sa­vi­nin­kai į nuo­tekų tvar­kymą kol kas žiūri la­bai at­sai­niai. „Dažniau­siai lau­ko tu­a­le­tais nau­do­ja­si gar­baus amžiaus gy­ven­to­jai, ku­rie ne­no­ri net girdėti apie tai, kad būti­na jung­tis prie cen­tra­li­zuotų tinklų ar­ba įsi­reng­ti ir nau­do­ti in­di­vi­du­a­lius va­ly­mo įren­gi­nius. Šie žmonės ne­si­jun­gimą prie tinklų mo­ty­vuo­ja tuo, kad iki amžiaus ga­lo jiems užteks to, ką tu­ri, ir ne­ma­to rei­ka­lo vel­tui švais­ty­ti pi­nigų. Be to, iš var­ganų pen­sijų gy­ve­nan­tys sen­jo­rai ne­tu­ri tam lėšų. Mat įsi­reng­ti vie­tinę nuo­tekų tvar­ky­mo sis­temą mažiau­siai kai­nuotų 1–1,5 tūkst. eurų, o jei no­ri­ma ko­ky­biškos, ati­tin­kančios eu­ro­pi­nius stan­dar­tus, tektų pa­klo­ti ir vi­sus tris tūkstančius“, – apie tai, kad sun­kiai be­si­verčian­tiems žmonėms at­lik­ti šiuos dar­bus tam­pa tik­rai neįma­no­ma mi­si­ja, kalbėjo A. Liu­ti­ka.
Be to, kaip sakė vedėjo pa­va­duo­to­jas, pas tėvus kartą per me­tus iš užsie­nio šalių grįžtan­tys pa­si­svečiuo­ti vai­kai taip pat ne­ma­to čia jo­kios pro­ble­mos, mat ne­si­ruošia il­giau užsibūti Lie­tu­vo­je ar lik­ti čia gy­ven­ti.
Ka­dan­gi, kaip dažnai būna, spren­di­mas at­si­re­mia į pi­ni­gus, pa­sak A. Liu­ti­kos, di­de­lis vaid­muo ten­ka Sa­vi­val­dy­bei, bet ši įstai­ga ne­tu­ri nei tiek lėšų, nei ga­li­my­bių vi­siems, tu­rin­tiems lau­ko tu­a­le­tus ar­ba va­di­namąsias fe­ka­lijų duo­bes, įreng­ti in­di­vi­du­a­lius nuo­tekų va­ly­mo įren­gi­nius ar padėti pri­si­jung­ti prie cen­tra­li­zuotų tinklų.
„Gy­ven­to­jai apie naują nuo­tekų tvar­ky­mo sis­temą pui­kiai žino. Tad jie turėtų būti ge­ra­no­riški ir su­pras­ti, kad tvar­ky­tis vis dėlto rei­kia. Šiuo me­tu nuo­tekų sis­te­moms tvar­ky­ti Sa­vi­val­dybė yra ga­vu­si 100 tūkst. eurų. Šie pi­ni­gai skir­ti tik sun­kiai be­si­verčiančioms ir so­cia­liai rem­ti­noms šei­moms. Ar­ti­miau­siu me­tu įsi­reng­ti nuo­tekų va­ly­mo sis­te­mas ruošia­ma­si padėti pen­kioms plun­giškių šei­moms, gy­ve­nančioms M. K. Čiur­lio­nio, P. Ge­nio, S. Dau­kan­to, Žemaičių ir Pa­lankės gatvėse, bei vie­nai var­ka­liškių šei­mai, gy­ve­nančiai Kaštonų gatvėje. Ti­kiuo­si, kad di­delę dalį gy­ven­tojų at­ei­ty­je pa­vyks pri­kal­bin­ti ga­liau­siai at­si­sa­ky­ti vie­ti­nių ka­na­li­za­ci­jos duo­bių bei nuo­te­kas tvar­ky­ti šiuo­lai­kiškai ir eko­lo­giškai. Čia ne­mažai pa­si­tar­nautų ir švie­ti­mas – jei­gu gy­ven­to­jai su­voktų, kad ne­tvar­kin­gai tvar­ko­mos nuo­te­kos pir­miau­sia yra jų ap­lin­kos ir svei­ka­tos pro­ble­ma, si­tu­a­ci­ja iš kar­to pa­si­keistų“, – apie pa­galbą įren­giant nuo­tekų sis­te­mas ir žmo­nių sąmo­nin­gumą kalbėjo A. Liu­ti­ka.
Kaip sakė Vie­tos ūkio sky­riaus vedėjo pa­va­duo­to­jas, jung­tis rei­kia, tvar­ky­tis būti­na, bet tik­rai neįma­no­ma pri­vers­ti žmo­gaus to pa­da­ry­ti, jei jis ne­no­ri. „Ne­pa­tovėsi­me prie kiek­vie­no lau­ko tu­a­le­to, ne­at­ve­si­me kiek­vie­nam rei­ka­lin­go vamzdžio. Be to, ir baus­ti ne­tu­ri­me teisės. Tai būtų tas pats, kaip nu­baus­ti už tai, kad gy­ven­to­jas žie­mos me­tu išėjo į lauką neap­si­avęs ir sušla­po ko­jas. Juk baus­ti už tai būtų ab­sur­diška“, – šmaikšta­vo Vie­tos ūkio sky­riaus pa­va­duo­to­jas, pa­klaus­tas apie gy­ven­to­jams, ku­rie ne­si­tvar­kys nuo­tekų sis­te­mos, tai­ko­mas baus­mes.
Tačiau iš žiniask­lai­dos šal­ti­nių žino­me, kad ši 2019 metų ge­gužės 1 dieną įsi­ga­lio­sian­ti tvar­ka nu­ma­to įspėji­mus ir bau­das gy­ven­to­jams, ku­rie ne­si­ims prie­mo­nių sa­vo lau­ko tu­a­letų klau­si­mui išspręsti.
„At­kreip­ti­nas dėme­sys, kad as­me­nys, per nu­sta­tytą lai­ko­tarpį ne­su­darę sąlygų pri­si­jung­ti prie viešojo ge­ria­mo­jo van­dens tiekėjo ir nuo­tekų tvar­ky­to­jo, re­gio­ni­nio viešojo ge­ria­mo­jo van­dens tiekėjo nuo­sa­vybės tei­se ar ki­taip val­do­mos ir (ar­ba) nau­do­ja­mos ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir (ar­ba) nuo­tekų tvar­ky­mo in­fra­struktūros, at­sa­kytų pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­sižen­gimų ko­dek­so 332 straipsnį. Iš pradžių būtų ski­ria­mas tik įspėji­mas, o pa­kar­to­ti­nai pra­sižen­gus, ski­ria­ma bau­da“, – rašoma įsta­ty­mo pro­jek­to aiški­na­ma­ja­me rašte.
Bau­da siektų nuo 70 iki 100 eurų, tačiau tiek jos, tiek įspėji­mo sky­ri­mas nu­ma­to­mas tik nuo 2030 metų.
„Tai nėra prie­var­ta, bet žmonės tu­ri sąmo­nin­gai su­pras­ti, kad į nuo­te­kas pa­ten­ka skal­bi­mo prie­monės, indų plo­vi­mo prie­monės. Tai be ga­lo ag­re­sy­vios medžia­gos, ku­rios po to ga­li turėti ypa­tingą po­veikį svei­ka­tai. Nuo­tekų tvar­ky­mo­si pro­cedūra jau pradėta, bet lau­kia dar la­bai daug dar­bo. Tam tik­ra at­sa­ko­mybės da­lis ten­ka ir Sa­vi­val­dy­bei, nes ji ad­mi­nist­ruo­ja, jos įmonės teiks pa­slau­gas. Tad ji ir turės ak­ty­viau užsi­im­ti šia veik­la. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai turės pa­tik­rin­ti tuos var­to­to­jus, ku­rie ne­si­jun­gia, tu­ri duo­bes, ar jos ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus. Reikės at­lik­ti be­ga­les kitų darbų, ir kaip vis­kas bus, dar ne­aišku“, – dar kartą pabrėžė A. Liu­ti­ka ir pridūrė, kad dau­ge­lis gy­ven­tojų tu­ri įsi­diegę va­ly­mo įren­gi­nus, tačiau nė vie­nas ne­ati­tin­ka cen­tri­nių va­ly­mo įren­gi­nių išva­ly­mo ly­gio.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai pri­pažįsta, kad didžiau­sia kliūtis nau­jiems cen­tra­li­zuotų sis­temų var­to­to­jams at­si­ras­ti – fi­nan­sai: tiek pa­si­jun­gi­mo prie tin­klo kai­na, tiek mėne­si­niai mo­kesčiai už nau­do­jimąsi. Lie­tu­vo­je pri­va­ti ir vals­ty­binė nuo­sa­vybė – griežtai at­skir­ta. Todėl ES ir vals­tybės lėšomis fi­nan­suo­ja­mi van­den­tie­kio ir nuo­tekų tvar­ky­mo tin­klai ga­li būti pri­ves­ti tik prie gy­ven­to­jo val­dos ri­bos. To­les­nis pri­si­jun­gi­mas – jau gy­ven­to­jo rūpes­tis. Vie­nos sa­vi­val­dybės tai­ko įvai­rius kom­pen­sa­ci­jos me­cha­niz­mus – kom­pen­suo­ja dalį ar­ba net vi­sas išlai­das, ki­tos tam ne­ski­ria pa­pil­domų lėšų, todėl pri­si­jun­gi­mo ro­dik­liai ir mažes­ni.
Tačiau, kaip sakė A. Liu­ti­ka, nau­juo­se gy­ven­viečių kvar­ta­luo­se be­si­ku­rian­tys nau­ja­ku­riai yra su­pra­tin­gi ir sąmo­nin­gi pi­liečiai. Sta­tant nuo­sa­vus na­mus, jie didžiulį dėmesį ski­ria nuo­tekų va­ly­mo įren­gi­niams įsi­dieg­ti. „Džiu­gu, kad ne vi­si nu­mo­ja ran­ka į svar­biau­sią da­lyką – mūsų svei­katą, sten­gia­si išsau­go­ti ap­linką sau bei sa­vo vai­kams. To­kių pi­liečių at­si­ran­da vis dau­giau“, – pui­kiai be­si­tvar­kančiais Plungės ra­jo­no gy­ven­to­jais džiaugėsi A. Liu­ti­ka.
Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus yra pa­sakęs: „Ap­lin­ko­sau­ga tu­ri tap­ti as­me­nybės da­li­mi, tuo­met pro­ble­mos spręsis sa­vai­me“. Kai at­si­ras su­vo­ki­mas, kad ga­liau­siai pa­ties į ap­linką „ne­tyčia“ išleis­tos fe­ka­li­jos at­si­durs ta­vo vaikų ar ta­vo pa­ties lėkštėje, greičiau at­si­ras ir pa­pil­domų lėšų joms su­tvar­ky­ti.

Edi­ta LUKIENĖ