Geriamasis vanduo – tai tiekiamas vamzdžiais, semiamas iš individualaus naudojimo šulinių ar fasuotas gėlas požeminis arba paviršinis vanduo, kuris gamtinės sudėties ar atitinkamai paruoštas yra vartojamas gerti, maistui ir maisto produktams gaminti bei higienos ir namų ūkio reikmėms.

Lietuvoje geriamajam vandeniui ruošti naudojamas tik požeminis vanduo. Toks vanduo yra kokybiškesnis nei paviršinis, nes į paviršinius vandens telkinius patenka daugiau teršalų. Vanduo, bėgantis iš čiaupo, yra tinkamas gerti, naudoti ruošiant maistą. Geriant vandenį iš čiaupo taip pat saugoma ir aplinka, nes tokiu būdu sumažinamas plastiko pakuotės atliekų kiekis.

Natūraliomis sąlygomis vanduo nėra chemiškai grynas. Paviršinis arba požeminis vanduo yra daugiakomponentinis mineralinių druskų tirpalas, kuriame vyrauja Ca²⁺, Mg²⁺, Na⁺, K⁺ katijonai, CO₃^2-, Cl^–, SO₄^2- anijonai, būtinieji elementai (dar vadinami biologiškai aktyviais mikroelementais), esantys įvairiuose junginiuose : fluoras, manganas, geležis, jodas, cinkas, varis, kobaltas ir kiti. Jų koncentracijos ir proporcijos vandenyje priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų įvairovės, uolienų, kuriose slūgso ar per kurias filtruojasi vanduo, pirminės cheminės sudėties. Geriamasis vanduo laikomas maisto produktu – reikšmingu mineralinių medžiagų (druskų) šaltiniu.

Vandens kietumą – bendrąjį (bendra kalcio (Ca) ir magnio (Mg) jonų koncentracija) ir karbonatinį (bendro kietumo dalis, ekvivalentiška hidrokarbonato ir karbonato koncentracijai vandenyje) – sudaro kalcio ir magnio druskos. Karbonatinis kietumas lengvai sumažinamas kaitinant vandenį: Ca ir Mg hidrokarbonatai skyla ir iškrenta kalcio ir magnio karbonato dalelės. Vandens kietumas matuojamas sutartiniu vienetu – kalcio ir magnio jonų arba jų druskų miligramekvivalentų (milimolekvivalentų) arba milimolių skaičiumi viename litre vandens: mg-ekv/l (mmol-ekv/l) arba mmol/l. 1 mmol/l = 2 mg-ekv/l.

Geriamajame vandenyje kietumas nereglamentuojamas, nes, pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, kietas vanduo žmogaus organizmui ne tik nedaro jokios neigiamos įtakos, bet yra kalcio ir magnio šaltinis bei gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Nustatyta, kad kalcis ir magnis, patekę su geriamuoju vandeniu į organizmą, sudaro nemažą bendro organizmo druskų balanso dalį. Kalcis ir magnis yra būtini žmogaus organizmui, o su maistu, dažnai, jų gaunama nepakankamai.

Kietas vanduo neigiamą poveikį daro tik namų įrangai.