Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų slapukų politika. Daugiau informacijos

Tvarkantiems nuotekas – parama

Atgal į naujienų sąrašą

Vykdant įvairius projektus didesnėse ir mažesnėse Plungės rajono gyvenvietėse klojami centralizuoti nuotekų surinkimo tinklai. Tiesa, gyventojai ne visur noriai jungiasi prie jų, bet būna ir taip, kad to padaryti tiesiog neįmanoma. Tokiu atveju žmonės priversti patys savo valdoje įsirengti nuotekų valymo įrenginį. Kai kam tai nemenka finansinė našta. Todėl praėjusią savaitę vykusiuose Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdžiuose pristatytas Individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių įsigijimo ir įrengimo kompensavimo tvarkos aprašas.

Tvarka
Kaip sakė klausimą pristatęs Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika, tvarkos aprašas parengtas atsižvelgus į tai, kad Europos Sąjunga pradeda mažinti finansavimą remonto ir tvarkymo darbams. Be to, buvo gauta gyventojų pageidavimų ir paklausimų. „Todėl bandėme paruošti tvarkos aprašą, kaip galėtume iš dalies kompensuoti žmonėms individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių įsigijimo ir įrengimo išlaidas. Tai nėra kažkokia naujiena – kitos savivaldybės jau turi pasitvirtinusios tokią tvarką“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Apraše nurodoma, kad kompensacijos gali būti skiriamos tuo atveju, kai nėra techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų arba vienos namų valdos prijungimas prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų (įvado įrengimas) kainuoja daugiau kaip 3 000 Eur be PVM. Prašymus kompensacijai gauti gali teikti vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų savininkai, savo gyvenamąją vietą deklaravę Plungės rajono savivaldybėje, ir Plungės rajono daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 200 Eur individualaus namo valdai. Dvibučiuose, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose – 800 eurų butui.
Dėl galimo piktnaudžiavimo teks padirbėti
Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkei Dainai Martišienei kilo klausimas, ar nesijaus nuskriausti tie, kurie anksčiau už savo lėšas įsirengė nuotekų valymo įrenginius. „Tenka pastebėti, kad šioje vietoje socialinio teisingumo nepasieksime. Galbūt kai kuriais atvejais suveikė žmonių sąmoningumas, kad reikia tvarkytis, kad kažkur nuošalyje gyventi kaip mieste. Kiti to nesupranta. Šiuo sprendimu ir tikimės tuos žmones paskatinti“, – dėstė A. Liutika. Komiteto narys Rimas Dužinskas pasidžiaugė, jog ši iniciatyva paskatins tvarkyti nuotekas, ypač tose gyvenvietėse, kuriose yra centralizuoti kanalizacijos tinklai, tačiau dėl įvairių priežasčių ne visi gali prie jų prisijungti. Tačiau politikui kilo abejonių, ar kompensavimas nepaskatins dar labiau suaktyvėti turto vystytojų, kurie žemės ūkio paskirties valdas keičia į namų ūkio, daro gyvenamųjų namų kvartalus net neatsižvelgdami, ar ten yra kokia nors infrastruktūra. „Teks įvertinti tai, ką jūs sakote. Turėsime kažkaip išsisukti, kad mechanizmas nepasidarytų konvejeriu“, – su pastaba sutiko A. Liutika.
Priežiūra privaloma
Su visais reikalingais dokumentais kompensacijos prašytojas komisijai turi pateikti sutartį su įrenginio gamintoju ar kitu kvalifikuotu asmeniu dėl nuotekų valymo įrenginių eksploatacijos ir išleidžiamų nuotekų kokybės periodinių laboratorinių tyrimų atlikimo. Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto narys Marijus Kaktys svarstė, jog turėtų būti numatytas ir terminas: „Jei turės sutartį pusmečiui, kad aptarnauja, o po pusmečio niekas nebeaptarnaus, tie valymo įrengimai neteks savo prasmės.“
„Jei žmogus gyvena būste, tai valymo įrenginiai privalo būti nuolat prižiūrimi. Žmogus, kuris gavo kompensaciją, turi turėti asmenį, kuris ta priežiūra užsiima, daro laboratorinius tyrimus. Eksploatuoti galima ir formaliai – atėjo, pažiūrėjo, surašė kažkokį aktą ir išėjo. Vis dėlto turėtų būti atliekami ir laboratoriniai tyrimai. Turime pavyzdžių, kai valymo įrenginiai iš esmės lyg ir veikia, o kas iš ten išbėga, vienas Dievas žino. Jei duodame pinigų, norisi, kad būtų padaryta gerai. Mintis ta, kad gavai kompensaciją, vadinasi, turi būti nuolat galiojanti sutartis su prižiūrėtoju“, – paaiškino A. Liutika. Jei tvarkos aprašui pritars Savivaldybės taryba, kompensavimo mechanizmas įsisuks nuo ateinančių metų pradžios.

 

Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraščio „Plungė“ 2021m. spalio 30d. informacija